Lietuvoje yra bene 30 tūkstančių gyventojų, kurie turėdami galimybę prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos – ja nepasinaudoja. Šiai situacijai spręsti valstybė jau antrus metus gyvendina programą, kurios metu gyventojams, atitinkantiems numatytus kriterijus, gali būti kompensuojama iki 100 proc. prisijungimo išlaidų, įskaitant nuotekų tinklų tiesimą privačiame sklype.
Šiuo metu individualiai, nuotekų valymo įrenginiuose ar sukaupimo rezervuaruose nuotekas tvarko apie 23 proc. visos šalies gyventojų. Vykstant centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų plėtrai, šiandien dar ne visiems miestų gyventojams yra sudarytos prisijungimo galimybės, tačiau stebima ir priešinga situacija, kuomet galimybes prisijungti turinčių gyventojų prisijungimo išlaidas subsidijuojant net 100 proc., problema išlieka aktuali.
Nors visuomenėje susidariusi nuostata, jog ši problema liečia tik kaimo vietoves ar mažus miestelius, tačiau prie centralizuotų nuotekų tinklų jungtis vengia ir dalis didmiesčių gyventojų.
„Vienas iš dažniausiai girdimų argumentų, kodėl įvardintose teritorijose vangiai jungiamasi – socialinės, finansinės ar techninės problemos. Buvo išgirsti ir gyventojų nuogąstavimai, kad pajungimo darbai gali sudaryti reikšmingą namų ūkio biudžeto dalį, todėl buvo sukurtos priemonės, kuriomis pasinaudojus galima gauti 100 proc. prisijungimo išlaidų vertės subsidiją“, – pasakojo Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas, pažymėdamas, kad pagal šią programą, subsidijos skiriamos ne tiesiogiai patiems asmenims, bet viešiesiems geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojams.
LAAIF finansavimo programoje numatyta nauja kryptis atsižvelgiant į 2017 m. Europos Komisijos vertinimo išvadas, kad šalies pažanga įgyvendinant direktyvą 91/271/EEB dėl miestų nuotekų valymo – nepakankama. Siekiant pašalinti šios direktyvos pažeidimus, EK įvardintose aglomeracijose būtina pasiekti, kad šiose vietovėse iki 2023 m. centralizuotai nuotekas tvarkytų ne mažiau nei 98 proc. gyventojų.
Remiantis šiais EK pagrįstoje nuomonėje įvardytais kriterijais, Aplinkos projektų valdymo agentūra, įgyvendindama Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programą, paskelbusi 4 kvietimą teikti paraiškas gyventojų prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų. Pagal šią programą viešieji geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojai kviečiami teikti paraiškas subsidijai, gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.
Pasak V. Stašausko, agentūra ir viešieji geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojai susilaukia išties didelio gyventojų susidomėjimo dėl prisijungimo prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų galimybės, tačiau nemaža dalis norinčiųjų prisijungti šiandien dar nepatenka į savivaldybėse išplėtotas nuotekų surinkimo tinklų arba aglomeracijų teritorijas ir galimybes turės tik ateityje. Tačiau dalis šios programos tikslinės grupės metai iš metų išlieka pasyvi, todėl reikalinga ir savivaldybės parama žmonėms komunikuojant esamą problemą, galimus jos sprendimus bei pagalba tvarkant reikiamus dokumentus.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Irmantas Valūnas viliasi, kad pasinaudojus sukurtomis priemonėmis iki 2023 m., EK oficialiojoje nuomonėje nurodytas pažeidimo aplinkybes pavyks visiškai pašalinti bei primena, kad ši priemonė nėra vienintelė.
I. Valūnas atkreipė dėmesį, kad kaip tik šiuo metu savivaldybėse atnaujinami infrastruktūros plėtros planai, įvertinamas gyventojų tankis, planuojami nauji tinklų tiesimo ir gyventojų prijungimo projektai. Keičiant infrastruktūros plėtros planus yra iš naujo įvertinama esama ir planuojama gyvenamosios plėtros situacija, todėl infrastruktūros plėtra ateityje gali būti numatyta ir vietovėse, kurios šiuo metu nepatenka į minimas aglomeracijas. Infrastruktūra gali būti plėtojama įvairiomis priemonėmis. „Centralizuota nuotekų surinkimo sistema aglomeracijose dar nėra pakankamai išvystyta. Kitas instrumentas, kuriuo naudojasi savivaldybės bei viešieji geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojai – vandentvarkos fondas, suteikiantis paskolas arba subsidijas trūkstamos infrastruktūros dalies plėtrai“, – pasakojo Irmantas Valūnas.
Kiekviena savivaldybė yra atsakinga už geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų planavimą, organizavimą, tiekimą. „Šį kvietimą galima įvardyti kaip pagalbą savivaldybėms ir viešiesiems geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojams pasiekti iškeltus direktyvos dėl miesto nuotekų valymo tikslus, suteikiant gyventojams kokybiškas paslaugas“, – pridūrė V. Stašauskas.
Šiuo metu programai skirta jau 7 mln. eurų, šiam kvietimui – 3 mln. eurų. Vienam projektui – iki 300 tūkst. Pagal programą, gyventojo privačiame sklype finansuojama 100 proc. tinklų tiesimo ir dangų atstatymo kaštų. Tačiau ne daugiau nei 2100 eurų vienam būstui. Tinklų dalies iki gyventojo sklypo ribos tiesimui – viešajam geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojui kompensuojama iki 70 proc. išlaidų.
„Vykdant šią programą teko išgirsti atsiliepimų, kad numatytas maksimalus subsidijos dydis tinklų tiesimui privačiame gyventojo sklype nėra pakankamas ir suma gali būti didesnė. Galimi įvairūs scenarijai, prisijungimo sąlygos kiekvienoje teritorijoje gali skirtis. Viskas priklauso nuo reljefo, nuo to, kokiame gylyje yra infrastruktūra, nuo viešojo pirkimo metu rangovų siūlomų įkainių ir pan. Tikrai yra vietovių, kur subsidijos suma gali nepadengti visų išlaidų, tačiau vertinant vidutinį projektą, suma gali kompensuoti reikšmingą jų dalį“, – pasakojo V. Stašauskas bei pažymėjo, kad nekilnojamo turto registro, sklypo permatavimo, vejos atsėjimo ar augmenijos atstatymo išlaidos tenka gyventojui, tačiau neretai tai sudaro tik nedidelę projekto vertės dalį.
„Pasinaudodamas proga, gyventojus noriu paskatinti pasidomėti savo prisijungimo galimybėmis. Pirmiausia reikia sužinoti, ar gyvenamoji vieta patenka į teritorijų sąrašą EK dokumentuose. Šį sąrašą galima rasti svetainėje www.prisijungsiu.lt, jei gyvenamoji teritorija patenka į minėtą sąrašą, tuomet reikėtų kreiptis į gyvenamąją vietovę aptarnaujantį viešąjį geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytoją, ir sužinoti ar konkrečioje gyvenamojoje vietoje, gatvėje, yra nutiesti centralizuoti nuotekų surinkimo tinklai“, – pasakojo V. Stašauskas.
Pabaigai I. Valūnas pasidalijo įžvalga, kad centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą galima sugretinti su centralizuotais elektros tinklais. „Teoriškai galima nesijungti prie elektros tinklų, nusipirkti elektros generatorių ir elektra apsirūpinti individualiai. Tačiau tuomet reikia patiems pirkti kurą, prižiūrėti generatorių, jį taisyti ir pan.“, – teigė I. Valūnas, pridurdamas, kad centralizuotas nuotekų tvarkymas – pigesnis, efektyvesnis ir aplinkai draugiškesnis. Prisijungus prie centralizuotų nuotekų tinklų, atsakomybė už nuotekų sutvarkymą tenka viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kuris atsako už jam priklausančios infrastruktūros priežiūrą bei remontą įvykus avarijai.